Robert Jordan ir Brandon Sanderson „Laiko rato“ serija („The Wheel of Time“), beveik pabaiga

FANTASTIKA

1/8/20243 min read

Taaaip, pradėjau įrašą prieš Kalėdas, norėjau aprašyti paskutines 2 perskaitytas „Laiko rato“ serijos knygas (Naujasis Pavasaris/New Spring ir Sapnų peilis/Knife of Dreams), pabėdavoti, kad autoriui (amžiną atilsį) nepavyko užbaigti serijos, bei pasidalinti savo lūkesčiais dėl Brando Sanderson, kuris parašė paskutines 3 knygas. Bet taip jau netyčia gavosi, kad perskaičiau dar dvi storules (800 ir 900 psl) ir jau daugiau nei įpusėjau skaityti paskutinę knygą.


Jau senokai buvo, kad taip ryte ryčiau knygas. Atsigavinėjant po Covido išsimušė miego ritmas, bet tai manęs negąsdino. Kažkurią naktį pabudau 4-tą ryto. Jau sau „meluoju“, na, pabandysiu užmigt, jei nepavyks, imsiuosi skaitymo. Kur tau ten užmigsiu, kai iš knygos buvo likę vos 50 psl. Taip damušiau 11-tąją. Ir, žinoma, turėjau sužinoti, o kaip gi rašo Sandersonas, kaip jam sekasi užbaigti kito autoriaus darbą?


- Apie ką


„Laiko ratas“ („The Wheel of Time“) yra epinės fantastikos knygų serija, kuri buvo pradėta su mintim papasakoti „Žiedų valdovą“ kitaip. Gal ir ne visai teisingai parašiau, bet akivaizdūs panašumai su Tolkieno kūryba matomi pirmoje knygoje. Vėliau tai tampa savu psakojimu ir panašumai dingsta. Ir tokio plataus bei spalvingo pasaulio dar reikia paieškoti. Vau!


Yra dabar du Amazon Prime serialo „The Wheel of Time“ sezonai. Kam įdomu, rekomenduoju pažiūrėti, ypač, jei neskaitėte knygų. Man, kaip skaičiusiai, buvo sunkoka įsijausti į veiksmą, nes niekaip nepavykdavo atsijungti nuo „o knygose buvo kitaip“. Šiaip serialas visai neblogas, gal ne pats geriausias, bet vertas dėmesio.


Atskiriai keturių knygų neaprašinėsiu. Tuo labiau, kad tai mažai ką duos nieko nežinantiems apie „Laiko ratą“.


- Autorių pasikeitimas


Robert Jordan mirė išleidęs 11-tą savo knygą. Nors pats nebeturėjo jėgų pabaigti savo kūrinio, tačiau norėjo, kad serija būtų užbaigta dėl savo fanų, kurie taip mėgo „Laiko ratą“ ir nekantriai laukdavo naujų knygų. Autorius beveik pilnai aprašė kone svarbiausią paskutinės knygos skyrių, o ligos patale žmona bei asistentė užsirašinėjo Roberto pastabas bei klausinėjo, kas nutiks tam ar kitam veikėjui.


Po autoriaus netekties Brandon Sanderson savo svetainėje parašė postą norėdamas pagerbti R. Jordan atminimą ir išreikšti, kokia svarbi ši serija jam buvo, bei kaip įkvėpė patį rašyti fantastiką. Ir tikrai, skaitydama Sandersono „the Way of Kings“ mačiau nemažai panašumų su R. Jordan kūryba.


Tą postą pastebėjo redaktoriai. Jordano žmona Harriet jau ieškojo autoriaus, galinčio užbaigti „Laiko rato“ seriją. Tuo metu kaip tik jau buvo išleista „Miglos vaikų“ trilogija. Pradėjusi ją skaityti Harriet pamatė, kad Sandersonas gerai valdo istoriją ir susisiekė juo. Ar galit įsivaizduoti, kaip Sandersonas turėjo nustebti sulaukęs skambučio? Jam tiek daug įtakos turėjusio autoriaus žmona paprašė užbaigti seriją!


- Kaip Sandersonui sekėsi?


Labai gerai. Bijojau, kad pajusiu didžiulį skirtumą, nes jau buvau skaičiusi vieną jo knygų ir pastebėjau, kad rašymo stilius gana paprastas. Taip, tas juntama ir „Laiko rate“, bet skirtumas nėra didelis. Dialogai vietomis paprastesni, daug veikėjų staiga pradėjo sakyti „Bah“, bet jis tikrai išpešė nuostabias scenas ir suteikė taip trūkstamą asmenybės augimą vienam iš pagrindinių veikėjų, Perrin. Deja, mano mėgstamiausias veikėjas, Mat, nukentėjo nuo Sandersono rankos. Vietomis jis elgėsi kone kaip savo paties karikatūra, o kartais taip, lyg pats Robert Jordan jį būtų aprašęs. Gaila gaila, Mat man patiko labiausiai. Bet visumoje esu labai patenkinta tuo, kaip Sandersonas pratęsė šią seriją.


- Įspūdžiai


Po kankinamai nuobodžios 10-osios knygos serija atsigavo su trenksmais. Fanai kalba, kad reikia išgyventi „the slog“, keletą knygų, kur veiksmas sulėtėja ir atrodo, kad mažai, kas vyksta. Nors buvo nemažai teigiančių, kad antrą kartą skaitant tos lėtesnio veiksmo knygos tampa gerokai įdomesnės, kadangi jose pasėta daug sėklų tolimesniems įvykiams. Ir bene visi pritaria, kad nuo 11-tos knygos serija vėl pakyla į aukštumas. Buvo žiauriai smagu vėl pajausti tą skaitymo malonumą, kai knyga užvaldo mintis ir norisi viską mesti, kad tik sugrįžčiau prie šios istorijos.


„Laiko rato“ serija man labai patinka: pasaulis be galo platus ir spalvingas, veikėjai turtingi, nevienaplaniai ir realistiški. Tačiau yra nemažai trūkumų. Bet ką jau padarysi, susidraugavau su jais, kaip su erzinančiais šeimos nariais ir giminaičiais.


Kai kurių veikėjų arkos yra atimančios žadą. Buvo ne viena scena, kai dūsavau ir negalėjau sau rasti ramybės tai dėl to, koks didingas ir reikšmingas momentas aprašytas, tai dėl didžiulio pasiaukojimo ir veikėjo netekties, dėl kvailų sprendimų ar dėl to, kaip šešėlis visus apžaidinėja… Einu toliau padūsaut su paskutine knyga.