Osamu Dazai „Netekęs teisės būti žmogumi“

KLASIKA

5/10/20232 min read

Prologas stiprus. Jei neskaitysite šios knygos, bent jau perskaitykite prologą, pirmus 2 puslapius. Net kokiam Pegase neskubant galima tai padaryti ir padėti knygą atgal į vietą. Čia parodoma, kokį įspūdį sukelia pagrindinio herojaus vaikystės, paauglystės ir jau suaugusio nuotraukos. Aprašoma kone kraupiai, lyg tai būtų apie siaubo filmo pamėklę, bet kartu sukeliant ir šlykštulį. Lyg atsainiai žiūrint, nieko tokio nepastebėtume, eilinis žmogus, bet tyrinėjant atidžiai, jis ima atrodyti kone pasibjaurėtinas, nežmogiškas.


- Kam rekomenduočiau


Besidomintiems Japonijos kultūra bei literatūra. Mėgstantiems introspekcines knygas, kuriose nėra daug veiksmo, bet pilnai pasineriama į pagrindinio herojaus išgyvenimus. Kur pagrindinis herojus nebūtinai patinka kaip žmogus, gal net yra atgrasus. Tiems, kuriems kažkada buvo nesvetimi pagrindinio herojaus išgyvenimai, socialinis nerimas ar sociofobija, jausmas, jog esi atstumtas visuomenės. Tiesa, tai nebus džiugiai nuteikiantis kūrinys, perspėju.


- Apie ką


Randami pagrindinio herojaus, Jodzo, užrašai, kuriuose jis pasakoja apie savo gyvenimą. Nuo vaikystės jį be galo gąsdino žmonės, sunkiai rasdavo ryšį su kitais, neaišku, ką pasakyti, vaikinui buvo nesuprantami jų poreikiai, prigimtis ir mintys. Dėl to nuo mažens įprato vaidinti juokdarį ir tapo „vaiku, kuris nesakė nė žodžio teisybės“.


Mokykloje buvo klasės klounas, kurdavo juokingas istorijas ir vaidindavo, jog jam kas nors nepasiseka. Bet sykį niekuo neypatingas klasiokas, Takeiči, permatė, jog Jodzo tyčia pargriuvo, kad prajuokintų aplinkinius. Ką gi, lyg nieko tokio, galima būtų sumurmėti, kad norėjo praskaidrinti nuotaiką kitiems ir pamiršti. Tačiau Jodzo tai mirtinai išgąsdino. It kažkas būtų pro kaukę pamatęs kiaurai ir jį prigavęs. Pričiupęs jo niekingą sielą ir sukėlęs pavojų visai egzistencijai. Negalėdamas to pakelti Jodzo ėmė šį klasioką persekioti tol, kol jie tapo draugais.


Studijų laikais vaikinas susipažino su plepiu veikėju, kuris išmokė Jodzo gerti. Ohoho, alkoholis taip atpalaiduoja, kad galima net be juokdario kaukės apsieiti. Tas pats veikėjas parodė ir kitus gyvenimo malonumus bei įdomybes. Taip Jodzo pradėjo girtuokliauti, leisti laiką su prostitutėmis ir pamažu vis giliau kristi į savidestrukciją.


- Įspūdžiai


Man tai buvo viena iš tų knygų, kurios iš karto nepalieka labai stipraus įspūdžio, bet vis kirba, užkrečia mintis savo virusu, neatsakytais klausimas, neišspręstomis problemomis ir nesinori šios istorijos paleisti. Norėjosi, kad Jodzo taptų žmogumi, bet kai kurie yra nepajėgūs, nes būna, jog aplinkybės bei asmeninės ypatybės susidėlioja į žlugdantį paveikslą.

Patiko rašymo stilius ir įdomūs palyginimai. Keista toji Japonija. Apie dvigubas savižudybes Lietuvoje nesu girdėjus, tačiau Japonijoje tai gana dažnas reiškinys. Pats autorius būtent taip užbaigė savo gyvenimą.


Knygą buvau paėmusi iš bibliotekos, bet praėjus kokiai savaitei po perskaitymo nuėjau į knygyną ir nusipirkau. Prie to paties paėmiau ir naujausią – „Besileidžianti saulė“.


4 iš 5


Citatos


Tačiau aš įniršusio žmogaus veide regėjau žvėrį, savo prigimtimi baisesnį už liūtą, krokodilą ar net drakoną. Įprastai tokią savo prigimtį žmogus slepia, tačiau, vos pasitaikius progai, - kaip antai pievoje ramiai gulintis jautis uodega staiga užmuša ant pilvo nutūpusią sparvą, - per įniršį išsyk atsiskleidžia siaubą kelianti tikroji žmogaus prigimtis.“


Jodzo, kurį mes pažinojom, buvo be galo švelnus, rūpestingas, ir jei tik jis nebūtų tiek gėręs… Ne, net jei ir gėrė… Jis buvo geras vaikas, kaip Dievas.“