One Punch Man

MANGA

5/15/20235 min read

Kaip tapti stipriausiu žmogumi pasaulyje? Yra tokia žinoma pratimų programa, reikalaujanti sportuoti kiekvieną dieną, kuria užsiimti reikia ne mažiau nei 3-ejus metus, tuomet pasieksite savo kūno potencialą. Šalutinis poveikis – nuplikimas. Bet galbūt moterims tai negresia. Kol kas turime tik vieną šios programos sėkmės įrodymą. Ar veikia ir kitiems – nepatvirtinta, nors daugelis bandė (The Next Level Talks, Unsupervised).


Saitama yra tas sėkmės pavyzdys ir net, jeigu nieko nežinote nei apie manga (japonų komiksai), nei apie anime (japonų animacija), yra tikimybė, jog matėte One Puch Man kokiame nors memų puslapyje. Originalų internetinį komiksą internete publikavo kūrėjas One, kuris tuo užsiėmė kaip hobiu. Tuomet mangaka Yusuke Murata pasiūlė adaptuoti šią manga (jis piešia tikrai geriau už autorių), o jai išpopuliarėjus pasaulyje pasirodė ir animacinis serialas. Būtent anime pirmiausia ir mačiau. Tuomet po kurio laiko perskaičiau elektroninės mangos variantą, o po to įsigijau ir popierinį leidimą. Taigi, istoriją skaičiau/žiūrėjau tris kartus ir skaitysiu dar ir dar kartą. Gyvenimas su One Punch Man tikrai linksmesnis.


- Apie ką


Tai yra parodija. Gal teko matyti anime ar mangų, kuomet vienas veikėjas labai nori tapti stipriu, daug treniruojasi, kovoja su vis stipresniais priešininkais ir vos ne pasaulį siekia išgelbėti (šonen žanras)? Ten yra kovas ir nuolatinį stiprėjimą žiūrima labai rimtai, o visi oponentai taip turi savo istoriją ir kokių nors įdomių savybių. Jei ne, tai bent DC ar Marel superherojų filmus tikrai teko matyti, nors labiau parodijuojamias japoniškas šonen žanras. Jei kada teko žiūrėti Dragon Ball serialą, galėjot pastebėti, kad kovos ten trunka iiiiilgai. Pamenu, kažkada mėginau žiūrėti Naruto Shippuden, bet ten pirmas 5 serijas kova vis dar tebebuvo prasidedanti. Tai, jeigu tiek laiko užtrunka pradžia, kiek laiko jie kovos - 2 metus?! Daugiau ir nebežiūrėjau. O One Punch Man kovos dažniausiai baigiasi akimirksniu, nes pagrindinis herojus Saitama tapo toks stiprus, kad visus įveikia vienu smūgiu. Jis toks stiprus, kad net nuobodu jam, nebėra jokio azarto kovoje, o ir pasaulio išgelbėti nesiekia. Ir apskritai, į nieką nežiūri rimtai. kai tuo tarpu visi kiti herojau šioje mangoje yra be galo rimti vyrukai į savo amatą žiūrintys, kaip į kažką labai svarbaus.


Daug čia esančių veikėjų yra pasipūtėliai, kurie negali patikėti, kad į herojaus vardą kažkas žiūri nerimtai ir vis rėkia „pažiūrėk, koks aš stiprus“. Arba kaip tik, mato, kad prieš šitą pabaisą ilgai neatsilaikys, bet jis juk herojus, reikia atlikti savo darbą, tegu ir pražūtingą, nes ginti žmones yra herojaus pareiga. Bla bla bla, žodžiu rimti vyrukai. Turime ir tradicinį šonen veikėją – Dženos. Pas jį viskas tvarkingai kaip ir priklauso pagal žanrą: tragiška praeitis, stiprus tikslas, gražus veidelis ir begalinis noras sustiprėti. Dženos pamatęs, koks Saitama galingas prisiprašo į mokinius. Jeigu pas jus kas ateitų ir pasiprašytų būti mokiniu, kad išmokytumėte jį tapti stipriu, kaip reaguotumėte? Spėju taip pat kaip Saitama – bandytumėt atsifutbolint. Na, bet Dženos žino, ko reikia biednam herojui ir visgi tampa mokiniu.


Tai va, pagrinde ir sekame jų abiejų istoriją. Sutinkame daug kitų absurdiškų veikėjų, tiek montsrų, tiek herojų.


- Piešimas


Nemoku apie piešimą kalbėti, bet kažkaip pamėginsiu. Yusuke Murata daugeliu atvejų naudoto originalų dizainą, tik viską pagerino. Sakytum, kad jis gimęs piešti veiksmo scenas – puikiai padarytos. Piešimas detalus ir užpildantis erdvę. Tai tikrai nėra vienas iš tų mangakų, kurie palieka daug baltos vietos, nebent, aišku, to reikia norimam efektui išgauti. Kaip ir originale, čia žaidžiama su detaliu realistišku piešimu ir su visiškai paprastu, vos ne vaikučiams skirtu paprastu, tai puikiai sustiprina komiškus elementus. Renkant asmeninę manga kolekciją tikrai norisi turėti ne tik geras istorijas, bet ir gerą piešimą. Apmaudu mokėti pinigus už, tegu ir gerą komiksą, kuomet piešimas labai paprastas, nedetalus. Už One Punch Man’ą mokėti pinigus tikrai nebuvo gaila.


- Įspūdžiai


Skaičiau su didžiuliu pasitenkinimu iki kol užsibaigė pirma arka, arba tai, kas buvo pirmame anime sezone. O po to jau mangą padėjau į šalį ir ji kokį pusė mėnesio manęs laukė. Nesužavėjo pratęsimas. Nors vakar prisėdusi užbaigiau mangą ir su malonumu skaičiau, bet antros arkos nesu niekada užbaigusi nei anime žiūrėdama, nei anksčiau el. mangą skaitydama. Ir dabar, esu nusipirkau tik pirmus dvigubus keturis tomus, tai yra, viską, kas yra pirma arka. Antrojoje arkoje tas atvirkštinio ir parodijinio herojaus šviežumas jau yra išsivadėjęs, o istorija nesugebėjo manęs pritraukti. Bet va, pirmąją arką absoliučiai rekomenduoju.

One-Punch Man humoras tikrai ne visiems. Jis bukas, parodija yra over the top, herojai yra patys absurdiškiausi, kokie tik gali būti, protingų ir gudrių veikėjų apskritai nėra, ir čia niekada nebus monstras užmuštas kažkaip gudriai. Čia ir turi būti ta tokia over the top buka parodija ir tame yra jos žavesys bei visas gėris.

Ech, galėčiau rašyti ir rašyti. Skaitysiu šitą mangą ir ateity, tikrai ne kartą. Tiesa, nerekomenduoju pradedantiesiems, kurie nelabai su japonų komiksais ar animaciniais serialais susipažinę. Kad parodiją suprastum, reikia būti pavartojus atitinkamai turinio, kuris yra parodijuojamas. Nors, kas ten žino, gal ir pirmą kartą gyvenime į rankas paėmus mangą, One-Punch Man patiktų. Juk ir tų holivudinių filmų apie superherojus esame prisižiūrėję.


Pirma arka 5 iš 5


Be to, šįsyk skaičiau manga rusiškai, nors įprastai skaitau angliškai, tačiau mokausi kalbos ir pamaniau, kad smagiau bus ne su kokiu romanu kankintis, o su komiksu. Kadangi tik mokausi kalbos, daug pakomentuoti apie vertimą negaliu, tačiau pastebėjau, kad rusai mėgsta versti pritaikydami savo kontekste arba naudodami savo posakius. Tai, Puripuri Prisoner čia tapo Милый-милый Зэк (mielas mielas nusikaltėlis). Visai gal ir nieko, nors prarandamas tas japoniško skambesio žaismas su anglišku žodžiu.


Paveiksliukų daug pridėjau, bet, man rodos, kad nelabai ką suspoilina.