Leigh Bardugo „Šešetas varnų“

FANTASTIKAJAUNIMO LITERATŪRA (YA)

1/8/20243 min read

Apie šią rašytoją jau kurį laiką vis išgirstu. Kiek suprantu, Leigh yra populiari fantastinės jaunimo literatūros autorė. Mėgstu fantastiką, bet į YA ("young adult", jaunimo literatūrą) žiūriu atsargiai. Jau kurį laiką maluosi suaugusiųjų pasaulyje ir, atrodo, kad praėjo tokios literatūros laikas, man nebūtina skaityti supaprastintas istorijas bei veikėjus, geriau duokit visas spalvas ir visus niuansus, t.y. knygas, kurios nėra pritaikytos tam tikro amžiaus skaitytojui. Kita vertus, jaunesnių paauglių ir vaikų literatūra man patinka, tad gal patiks ir kažkas iš YA.


- Apie ką


Tai nesudėtingas fantastinis pasaulis, kuriame egzistuoja ginklai, tačiau nėra interneto. Gal kažkas panašaus į tarpukario laikotarpį ar laiką prieš pirmąjį pasaulinį karą. Ir, žinoma, yra grišos, žmonės turintys įvairių galių manipuliuoti materija bei žmogaus kūnu.


Šiame pasaulyje sekame spalvingą paauglių gangsterių komandą, kurios užduotis yra įvykdyti neįmanomą pagrobimą, užsidirbti krūvą pinigų ir pagaliau įgyvendinti savo svajones: nuo keršto, iki laisvės.


- Įspūdžiai


Klausiausi knygos audio formatu. Kitaip, manau, tiesiog būčiau metusi ir nebaigusi. Nors, būtent šis audio variantas man ne itin patiko (iš Audible). Pirmą kartą teko klausytis knygos, kur kiekvieną skyrių skaito vis kitas žmogus, tad tų pačių veikėjų balsai ir akcentai skiriasi priklausomai nuo skaitovo. Neduok dieve vėl ant tokio formato papulti. Manau, kad teigiamai tai nepasitarnavo ir knyga gal būtų patikusi labiau, jei viską būtų įgarsinęs vienas žmogus.


Po pirmo skyriaus galvojau, kas čia per... Bet kitam skyriuj autorė supažindino su tikraisiais pagrindiniais veikėjais ir istorija iškart pasitaisė. Iš pradžių buvo neaišku, kas vyksta, ir kas čia per pasaulis. Net galvojau, kad gal pirma reikėjo imtis Grišos trilogijos, bet po truputį siužetas, magijos tipai ir regionai atsiskleidė. Nepasakyčiau, kad autorė skyrė daug dėmesio savo pasauliui bei jo subtilybėms, man norėjosi daugiau. Gaila, tai yra vienas iš mano mylimiausių dalykų fantastikos žanre. Galbūt viskas buvo labiau išplėtota pirmojoje trilogijoje. Daugiausia vietos šioje knygoje užima patys veikėjai, jų vidinis pasaulis ir veiksmas.


Taigi, visi mūsų gangsteriai yra paaugliai. Taaaip, va imsiu ir patikėsiu. Autorė man į akis meluoja apie savo sukurtų herojų amžių. Čia anekdotas kaip, kad su japonais. Jei tikėtume jų komiksais (manga), atrodytų, kad pagrindinis Japonijos karinis vienas yra mokyklos nebaigę paaugliai. Tik jie gali išgelbėti pasaulį.


„Šešete varnų“ veikėjai elgiasi taip, lyg turėtų itin daug patirties, savistabos, įgūdžių bei autoriteto ir viską spėjo įgyti per paskutinius pora keletą metų, kai buvo tik 13-14-kos ir dabar jau yra arčiau pilnametystės. Na, Kaz tikrai turėjo daugiau patirties nei kiti, bet jis yra pats neįtikinamiausias paauglys. Duočiau jam 30 metų. Bent jau 25. Netflix gerai padarė, kad pasendino kai kuriuos veikėjus. Aha, yra serialas, bet trečio sezono nebus, tai teks susitaikyt su tuo, kad istorijos jie nepabaigs.


Iš visų herojų man labiausiai patiko Inej: tiesiog tylenė, kuri rūpinasi kitais ir yra superinė nindzė-akrobatė duodanti savo mėtomiems peiliams šventųjų vardus. Puikiai sugalvota veikėja, ačiū autorei už tai. Gal tai ir nėra realistiškiausias personažas, bet ji man patiko pakankamai, kad „the rule of cool“ nugalėtų. Taip pat pamėgau Niną, nes ji buvo įvairiaspalvė veikėja ir sugebėjo parodyti save tiek kaip gerą ir rūpestingą draugę, tiek kaip viliokę. Žavėjo, kaip ji moka prisitaikyti prie esamos padėties, išsaugoti savo rūpestingumą ir elgtis rizikingai bei drąsiai.


Bet kitiems veikėjams man vis kažko pritrūkdavo. Atrodo, daug laiko buvo skirta Kaz, bet jis man ant tiek neįtikinamai viską galintis ir apgalvojantis genijus, kad tiesiog negalėjau jo pamatyti, kaip tikro žmogaus. Rimtasis fierdenas Matthias buvo vienas nuobodžiausių ir labiausiai nuspėjamų personažų ir visos šutvės. Jesper irgi nebuvo pats originaliausias veikėjas. Wylin bent jau elgėsi kaip paauglys.


Ši knyga man buvo, kaip vienas iš tų holividinių pramoginių filmų, kurį įsijungdama žinau, ko tikėtis, todėl atitinkamai prisiderinu lūkesčius ir atjungiu vidinį kritiką, antraip nebus jokio malonumo žiūrint. Taip pat maloniai galėjo susiklausyti ir „Šešetas Varnų“, bet aš nežinojau, ko tikėtis. Sprendžiant pagal autorės populiarumą ir pagal Goodreads įvertinimus, galima buvo tikėtis nuostabaus kūrinio. Iki nuostabumo man daug ko pritrūko: subtilesnio ir platesnio pasaulio, įtikinamesnių ir labiau išpildytų veikėjų, realistiškesnių įgūdžių ir mažiau nuspėjamo siužeto, o Kaz buvo pernelyg patogiai genialus.


Negaliu knygos rekomenduoti, bet negaliu ir sakyti, kad ji neverta dėmesio. Čia tikrai daug veiksmo, pasaulis bei veikėjai įdomūs. Paprasčiausiai tai buvo ne man. Yra labai daug kitų gerų knygų.


2 iš 5