Karolis Klimas „Mokytojas“

Apie autorių netiesiogiai esu girdėjusi jau seniau. O gi iš privalomo neprivalomų knygų sąrašo! Kažkada ieškojau, ką mokykloje rekomenduoja skaityti, nes savu laiku nemažai autorių praleidau ir radau Klimo paruoštuką. Orvell – labai gerai. O, Farenheitas. Ne geriausia distopija, bet verta dėmesio. „Džeinė Eir“ savu laiku labai sužavėjo. Vonnegut – sėkmės. Nors, girdėjau, kad buvau užtaikiusi ant keisčiausios jo knygos. Reikės dar grįžti prie šio autoriaus. Hamsun „Badas“ buvo man didelis atradimas, labai patiko. Žodžiu, puikios rekomendacijos.

Po „Knygų mugės“ vis šmėsteldavo „Mokytojas“, kaip viena iš populiaresnių. Tačiau paskaičiau pora atsiliepimų apie tai, kad veikėjai šabloniški, pažiūrėjau į kainą, eiles bibliotekoje ir nebekilo noras jos skaityti. Lyg trūktų gerų knygų? Bet vis tiek ji atsidūrė mano rankose.

- Apie ką

Atėjau, pamačiau, pakeičiau. Kaip filmuose apie naivią naują mokytoją, atvykusią į getą ir pakeitusią visą klasės gyvenimą, arba kaip „Mirusių poetų draugijoje“. Taip ir čia vartotojišku gyvenimu bei ofisiniu darbu pasibodėjęs vyras nusprendžia prasmės ieškoti mokykloje. Pakeičia profesiją, su dideliu užsidegimu ir jaunatvišku maksimalizmu imasi lietuvių kalbos pamokų taip, kaip jo nuomone turėtų būti. Abejingus ir atbukusius paauglius paskatina domėtis kultūra ir skaityti geras neprogramines knygas. Atvirai kalbant, juk jos dažniausiai įdomesnės už privalomąsias.

Su humoru aprašyta mokytojo gyvenimo kasdienybė bei sunkumai, mokinių rūpesčiai ir kūrybiniai perliukai. Balsu kvatojau tikrai ne kartą. Labai gerai atskleistos švietimo sistemos problemos bei sudėtinga mokytojo padėtis. Turiu pažįstamą dirbančią gimnazijoje, apie tam tikrus sunkumus minimus knygoje kalbėjo ir ji.

- Įspūdžiai

Kažkuriame knygos video pristatyme autorius minėjo, kad sąmoningai nesiekė sukurti kompleksiškų veikėjų, kaip tik padarė juos paprastesnius, nes ne tą norėjo parodyti. Skaitant taip ir atrodo – yra vienas veikėjas, jaunas mokytojas, o visi kiti, tik epizodai ir, geriausiu atveju, pasikartojantys komentatoriai. Bet į vieną iš jo veikėjų vis tiek dėjau daug vilčių – Aldona. Teko per paskutinius metus paskaityti keletą knygų, kai moterytė su senesnės mados vardu būna viena iš pačių įdomiausių ir charizmatiškiausių veikėjų, arba tiesiog jos kategoriškumas ir kritiškumas sužavi taip, kad negalima nemylėti. Nors tokia kaimyne gal ir ne labiausiai džiaugčiausi, bet literatūroje – tik duokit man tas Janinas ir Aldonas! Deja, pilnai savarankiška asmenybe ji nebuvo, bet šarmas vis tiek jautėsi. O visgi, bent kiek labiau išdirbtų pora papildomų veikėjų (viena vyresnė mokytoja, vienas moksleivis), manau, būtų pagerinę knygą.

Skaitant susidarė įspūdis, kad čia ne romanas, o tiesiog nuosekliau sudėliotas blogas-dienoraštis. Net sumaniau pasidomėti, ką autorius viešai apie savo mokytojavimą publikavo. Rašymo stilius panašus, kartais naudotos praktiškai tos pačios pastraipos. Nors, tiesa, po knygos nebuvo didelio noro perskaityti visus blogo įrašus, tad gal tiesiog pataikiau paskaityti tą, kuris labiausiai sutapo su romano tekstais.

Jaunatviškas maksimalizmas, romantiškos nuostatos ir kategoriškumas retsykiais erzino, o knygos pradžioje dvejojau, ar jis tikrai buvo ne dailės, o lietuvių kalbos mokytojas. Tačiau taip stengėsi praplėsti vienuoliktokų akiratį ir sukurti asmeniškesnį ryšį. Paprastai tokių mokytojų pamokos ir būna įdomiausios.

Negaliu autoriui atleisti, kad „Kopą“ pavadino popsu. Deja, mano jausmai buvo užgauti nepataisomai. Betrūksta, kad taip atsilieptų apie „Žiedų valdovą“ – įrašyčiau į priešų sąrašą, kuriame kol kas yra tik balandžiai ir paspirtukininkai.

- Mokytojai (daugiau asmeninė patirtis)

Šios knygos mokytojas man kaip paauglei būtų labai patikęs. Netgi suteikė vilties, kada nors vėl paskaityti Donelaičio „Metus“, apie kuriuos pagalvojus negera pasidaro. Galėtų tardymo izoliatoriuose naudoti kaip kankinimo įrankį: neatsakysi, vėl turėsi skaityti „Metus“. Dabar gal net pasipriešinčiau – kankinkit, budeliai, stipriau, tylėsiu! Prireiktų Škėmos, kad pilnai mane nokautuotų.

Iš mokyklos laikų turbūt labiausiai įstrigo savo darbą mylėję mokytojai, kurie daugiau bendraudavo su mokiniais. Nors nepasakyčiau, kad fizikas ir chemikė buvo iš mėgstančių pašnekėti, bet entuziazmo jų akyse buvo, o man, kaip tiksliukei, daug nereikėjo, tos pamokos ir taip sekėsi. Fiziką A lygiu mokiausi tik todėl, kad pamatęs, jog 11-oje klasėje nepasirinkau šio dalyko, mokytojas atėjo ir įkalbino pakeisti nuomonę. Paaiškinimas, kad egzamino man nereikės, netiko. Pabaksnojo sau į galvą – lavina mąstymą. Na ką, kaip gi atsakysi tokiam įtikinančiam argumentui?

Labai gerai pamenu etikos mokytoją, kuri buvo visiškai nestandartinis toje aplinkoje žmogus. Domėjosi baltų religija, daug kalbėjo apie Nietzsche ir kritikavo krikščionybę, o man tokių pafilosofavimų reikėjo kaip oro. Galbūt toks asmuo savo mokiniams buvo Karolis Klimas?

3 iš 5

Citatos:

„Kad būtų lengviau įsivažiuoti, direktorė man paskyrė mentorę – pagyvenusią, tačiau guvią lituanistę. Taip susipažinau su Aldona. Įkaukšėjusi į direktorės kabinetą ji nokautavo mane savo aštriais kvepalais.“

„Nesuk galvos dėl „Hamleto“, - nukirto Aldona, vos man prakalbus apie Šekspyrą. - Nei kuris nors jį perskaitys, nei supras… Nejaugi nematai, kas darosi? Tie kopūstgalviai dabar tik telefonus smauko. Namų darbų nedaro, spektaklyje nėra buvę… Toks kultūrinis vakuumas, kad graudu žiūrėti.“

„Pedagogas mokinio negali net tik papeikti, bet ir pagirti, nes kas nors klasėje pasijus nepakankamai įvertintas. Ar ne absurdiška? Juokausi – kas nors įsižeis, būsi rimtas – sakys, kad per pamokas nuobodu, sugalvosi ką nors kūrybiškesnio – klaus, kam tai reikalinga, dirbsi kaip seniau – kritikuos, kad atsilieki nuo naujovių… Mokytojas yra kaip lyno akrobatas, o sėkmės paslaptis dirbant švietimo įstaigoje yra gebėjimas balansuoti. Bet juk galima išprotėti viena koja stovint ant virvės ir dar žongliruojant skirtingo dydžio bei spalvų kamuoliukais.“

Trumpiausia istorija, kurią sukūrė Ernestas Hemingvėjus:

„For sale: baby shoes, never worn.“ (Parduodami kūdikio batukai: niekada nedėvėti.)