Junji Ito „Tomie“

Atvirai kalbant, šią mangą pirkau dėl storio. Kaina buvo gera, autorių jau žinojau, be to visada smagiau gauti riebesnę knygą – daugiau bus malonumo. Taigi, taip mano kolekciją papildė Tomie, ir čia neprašoviau.

- Apie ką

Susipažįstame su pagrindine veikėja, kuomet visur kalbama apie jos žūtį, mokytojas skiria jos netekčiai kelias minutes ir visus nustebindama pro duris įžengia Tomie. Kas tai? Sesuo dvynė? Neįmanoma, kad tai būtų ta pati mergina, kurios laidotuvėse visi buvo. Bet tai ji ir savo vyrų ši mergina taip lengvai nepaleidžia.

Čia prasideda antgamtiškosios femme fatale istorija. Tomie turi savyje kažką, kam sunku atsispirti, kas užvaldo vyrų mintis ir nuveda iki beprotybės. Kuo labiau jie myli šią nežemišką moterį, tuo sunkiau įveikiamas tampa impulsas ją supjaustyti į gabalus. Tomie žaidžia vyrų jausmais, atima juos iš kitų moterų, narciziškai didžiuojasi savo grožiu, niekina kitus, tačiau pati tampa savo kerų auka – neišvengiamai miršta. Bet mirtis nėra joks taškas ir jokia pabaiga. Kažkur vis tiek yra dalelė šios moters ir ji vėl pasirodo.

- Piešimas

Kadangi čia mano trečioji Junji Ito knyga, labai pasijuto piešimo skirtumas pačiuose pirmuose skyriuose. Tikrai buvo matyti, kad čia autoriaus kaip mangakos kelias tik prasidėjo. Mažiau detalumo, grubesni veidai, tačiau vis tiek atsiskleidžia talentas. Juo nuo pat pradžių Junji Ito sugebėjo įtaigiai perteikti pakraupusias akis, baimę. Antrame skyriuje jau nebe tokie grubūs veidai ir judesiai. Kuo toliau, tuo labai tobulėja piešimas, atsiranda daugiau detalių, stebina laki autoriaus vaizduotė ir gebėjimas ją perteikti. Uch, kai kurie vaizdai galėtų košmaruose sapnuotis. Viršelio vidinėje pusėje yra pora spalvotų iliustracijų, viena jų atrodo graži ir tiek, bet kuo ilgiau žiūriu į Tomie akys, atrodo, kad tuo labiau jos hipnotizuoja.

- Įspūdžiai

Palyginus su „Uzumaki“, čia daug labiau tiko epizodinis pasakojimo stilius, kuris kaip tik labiau padėjo pajausti istorijos cikliškumą. Kaip užburtas ratas: vėl ir vėl pasirodo Tomie, vilioja kitus vyrus, sutinka pasipriešinimą ir randa būdus tam pasipriešinimui įveikti. Keletas skyrių buvo ypač geri, parodant kaip Tomie gali manipuliuoti kitais ir kokių kūrybingų veiksmų gali imtis, kad tik paveiktų kitus savo naudai, kad tik ją įsimylėtų.

Girdėjau skundų, kad čia nėra stiprios pabaigos ar ryškios kulminacijos. Man atrodo, kad kaip tik čia to ir nereikia. Pasileidau į šį ciklišką pasakojimą su vis naujais iššūkiais, naujomis situacijomis, su ta pačia, bet besikeičiančia Tomie, su, atrodo, vis lakesne autoriaus vaizduote. Jei pirmas skyrius prasidėjo kaip eilinis siaubo filmas, tai pratęsimas tikrai buvo kūrybiškesnis ir labiau netikėtas.

Mano manymu, Juji Ito reikia skaityti ne dėl stiprios istorijos ar kažkokio galvą nuraunančio siužeto. Tai yra siaubo manga su geru piešimu ir su kiekvienu skyrius gauname pajausti, kur dar gali nunešti nevaržoma šio autoriaus vaizduotė. Taigi, žiūriu, ką dar galima padaryti būtent šiame pasaulyje ir su šia koncepcija. O čia ir atsiskleidžia stiprioji autoriaus pusė.

5 iš 5

Įkėliau keletą piešimo pavyzdžių. Perspėju, kai kurie vaizdai galėtų ir košmaruose sapnuotis.