Junji Ito „Netekęs teisės būti žmogumi“ („No longer human“)

MANGAKOMIKSAI

5/10/20233 min read

Apie šį japonišką komiksą (manga) žinojau jau seniai, kaip vieną iš gerų klasikinių kūrinių, kuriuos kada nors gyvenime reikės būtinai perskaityti. Neseniai Lietuvoje pasirodė Osamu Dazai romanas „Netekęs teisės būti žmogumi“, pagal kurį yra padaryta ši manga. Kūrinys man labai patiko ir jo poveikis su laiku tik stiprėjo. O pats mangaka Junji Ito taip pat pažįstamas, kadangi esu skaičiusi vieną jo žymiausių siaubo komiksų – „Uzumaki“. Taigi, jau prieš pradėdama žinojau, kad tai bus puiki, bet labai savotiška Osamu Dazai kūrinio versija.

-
Apie ką

Junji Ito nepabijojo pradėti knygos ne nuo romano pradžios, bet nuo pačio autoriaus dvigubos savižudybės kartu su meiluže, kuri prieš mirtį pasakė „Dabar tu amžinai būsi mano“. Tas savinimasis iš moterų pusės ryškus visoje istorijoje.

Pagrindinį herojų Jodzo nuo vaikystės be galo gąsdino žmonės, jis sunkiai rasdavo ryšį su kitais, neaišku, ką pasakyti, kaip elgtis, svetimi jam buvo netgi tokie visiems įprasti dalykai, kaip vakarienės valgymas kartu su šeima. Dėl to Jodzo nuo mažens įprato vaidinti juokdarį ir tapo „vaiku, kuris nesakė nė žodžio teisybės“. Toks, beje, ir liko, melagis ar tiesiog nemokantis sakyti tiesos, netgi bijantis laimės, negebantis apsakyti "ne".

Mokykloje buvo klasės klounas, kurdavo juokingas istorijas ir vaidindavo, jog jam kas nors nepasiseka. Bet sykį niekuo neypatingas klasiokas, Takeiči, permatė, jog Jodzo tyčia pargriuvo, kad prajuokintų aplinkinius. Ką gi, lyg nieko tokio, galima būtų sumurmėti, kad norėjo praskaidrinti nuotaiką kitiems ir pamiršti. Tačiau Jodzo tai mirtinai išgąsdino. It kažkas būtų pro kaukę pamatęs kiaurai ir jį prigavęs. Pričiupęs jo niekingą sielą ir sukėlęs pavojų visai egzistencijai. Negalėdamas to pakelti Jodzo ėmė šį klasioką persekioti tol, kol jie tapo draugais.

Čia atsiranda pirmieji stiprūs nukrypimai nuo originalo ir Junji Ito daugeliu atveju pasirenka kraupesnę baigtį. Tam skundų neturiu, nes kai kurie Jodzo poelgiai, kurių nebuvo romane, yra visiškai atitinkantys jo charakterį. O kraupesnė linija, žinoma, labiau būdinga Junji Ito darbams. Dėl to, istorija tampa mažiau įtikinama, bet tiesiog priėmiau ją kaip siaubo versiją.

-
Įspūdžiai

Tiesiog žavėjausi. Junji Ito atsiskleidžia kaip puikus mangaka, tam tikros scenos nerealiai nupieštos, puikiai perduoda nuotaiką. Veikėjų vidiniai pokyčiai atsispindi veiduose. Iš giedro nekalto veidelio moteris tampa tamsi, paniurusi, išprotėjusi. Viltis, kad yra rytojus, kad galbūt dar gali išsigelbėti, taip nuostabiai parodyta peizaže, kuomet Jodzo su žmona važiuoja dviračiu ir žiūri į viršų, į žydinčias sakuras. Atrodo, kad rytojus, tikrai bus kitoks.

Jodzo charakteris, jo negebėjimas pasakyti „ne“, atsispindi veide. Labai gerai išreikštos nuotaikos ir mimikos. Sakyčiau, sukelia net stipresnę reakciją, jei skaitant patį romaną. Bet tuo pačiu, pagrindinį veikėją ėmiau labiau niekinti. Gal skaitant knygą, ypač, kai literatūrinė kalba graži, norisi pateisinti herojų. O čia nupiešta atvirai, vaizdas prieš pat akis ir nuo tiesos nebėra kaip pabėgti ar kaip pagražinti ją savo vaizduote.

Beje, turiu perspėti, kad čia daug nuogybių ir moteriško kūno formos šviečia vos ne kas penktam puslapy. Kadangi mangą skaičiau ne tik namuose, bet ir važiuodama troleibusu, teko nejaukiai pasijusti ir stengiausi laikyti knygą taip, kad papai taip akivaizdžiai nebūtų visiems matomi. Bet vėlgi, čia viena iš pieštinio meno ypatybių – nepabėgsi. Literatūrine kalba perskaitai sakinį apie lėbavimą ir istorija važiuoja toliau, čia pamatai, kaip atrodo scenos.

Ši manga man patiko labiau nei „Uzumaki“. Pastarojoje, man labai kliuvo epizodiniai pasakojimai ir nuoseklios istorijos nebuvimas. Priminė senamadiškus serialus, kuriuos galima nors ir nuo vidurio sezono žiūrėti, serijos viena su kita turi mažai bendro. Aišku, istorija yra, bet ji kartais jautėsi tiesiog kaip prieskonis. O „Netekęs teisės būti žmogumi“ jau yra nuosekli istorija, ir Junji Ito meistriškumas atsiskleidžia geriau. Nors jo vaizduotė labiau laukinė ir stebinanti yra „Uzumaki“ komikse.

5 iš 5